Kas yra „Nginx”: Trumpas vadovas pradedantiesiems

„Nginx” yra didelio našumo atvirojo kodo žiniatinklio serveris, populiarus dėl savo efektyvumo tvarkant tūkstančius vienalaikių jungčių. Jis aptarnauja statinį turinį, paskirsto apkrovą ir veikia kaip atvirkštinis tarpinis serveris. Šiame vadove bus nagrinėjama, kas yra „Nginx”, kaip jis veikia ir kokios yra pagrindinės jo funkcijos.

Pagrindinės išvados

• „Nginx” yra atvirojo kodo žiniatinklio serverio programinė įranga, kuri efektyviai tvarko didelį duomenų srautą ir daugybę jungčių naudodama įvykių valdomą asinchroninę architektūrą.
• Pagrindinės „Nginx” funkcijos – apkrovos balansavimas, atvirkštinis tarpinis serveris ir spartinančioji atmintinė, kurios padidina žiniatinklio programų našumą, saugumą ir išteklių naudojimo efektyvumą.
• Lyginant „Nginx” ir „Apache”, „Nginx” geriau apdoroja vienalaikius prašymus ir aptarnauja statinį turinį, o „Apache” dėl plataus modulių palaikymo geriau tinka dinaminiam turiniui.

Supratimas apie „Nginx

„Nginx”, tariama „engine-x”, yra atvirojo kodo žiniatinklio serverio programinė įranga. Ji sukurta efektyviai tvarkyti didelį duomenų srautą ir daugybę jungčių. Skirtingai nuo tradicinių žiniatinklio serverių, kuriuose naudojamas procesais pagrįstas modelis, „Nginx” naudoja įvykių valdomą asinchroninę architektūrą. Tai reiškia, kad jis gali valdyti tūkstančius vienu metu veikiančių jungčių sunaudodamas minimalius išteklius, užtikrindamas greitesnį krovimo laiką ir didelį patikimumą.

Iš esmės „Nginx” atlieka tris pagrindines funkcijas: aptarnauja statinį turinį, atlieka apkrovos balansavimo funkciją ir veikia kaip atvirkštinis tarpinis serveris. „Nginx” teikia universalius sprendimus šiuolaikinėms žiniatinklio programoms – nuo statinių failų, tokių kaip vaizdai ir HTML, pateikimo iki srauto paskirstymo keliems serveriams ir galinių serverių apsaugos.

Kaip veikia „Nginx

„Nginx” veikia pagal įvykių valdomą asinchroninį modelį, kuris labai pagerina jos gebėjimą efektyviai apdoroti kelias užklausas. Skirtingai nuo tradicinių žiniatinklio serverių, kurie kiekvienai užklausai sukuria naują giją arba procesą, „Nginx” naudoja vienos gijos, neblokinę architektūrą. Dėl to „Nginx” gali valdyti tūkstančius vienu metu veikiančių jungčių, neužkraudamas sistemos išteklių. Dėl šios naujoviškos konstrukcijos „Nginx” neretai vienu metu gali apdoroti milijonus užklausų.

„Nginx” architektūra pagrįsta pagrindiniu procesu, kuris prižiūri kelis darbinius procesus. Pagrindinis procesas atlieka konfigūravimo, registravimo ir darbinių procesų valdymo funkcijas. Kiekvienas darbinis procesas yra atsakingas už gaunamų užklausų apdorojimą. Jei darbinis procesas sutrinka, pagrindinis procesas gali jį paleisti iš naujo, todėl užtikrinamas nuolatinis veikimas ir patikimumas. Bendrosios atminties sritys taip pat naudojamos veiksmingam duomenų dalijimuisi tarp darbinių procesų, taip dar labiau optimizuojant našumą.

„Nginx” maksimaliai efektyviai naudoja aparatinės įrangos išteklius, nes kiekvienam procesoriaus branduoliui naudojamas vienas darbinis procesas. Šis metodas užtikrina, kad serveris gali visiškai išnaudoti turimą aparatinę įrangą ir užtikrinti neprilygstamą našumą bei mastelio keitimą. Šių pagrindinių mechanizmų supratimas padeda suprasti, kaip „Nginx” užtikrina išskirtinį našumą įvairiuose scenarijuose.

Pagrindinės „Nginx” funkcijos

Viena iš išskirtinių „Nginx” funkcijų – apkrovos balansavimo galimybės. Nginx palaiko įvairius apkrovos balansavimo algoritmus, pavyzdžiui, apvaliojo paskirstymo ir mažiausio ryšio, kad srautas būtų tolygiai paskirstytas tarp serverių. Kaip atvirkštinis tarpinis serveris, jis gali atlikti apkrovos balansavimą, SSL / TLS užbaigimą ir spartinančiąją atmintinę, taip pagerindamas jūsų žiniatinklio serverio funkcionalumą. „Nginx” puikiai tinka didelio duomenų srauto svetainėms. Tai idealus pasirinkimas taikomosioms programoms, kurioms reikia apdoroti didelius duomenų srautus.

Spartinančioji atmintinė – dar viena sritis, kurioje „Nginx” yra išskirtinė. Statinio turinio talpinimas į spartinančiąją atmintį leidžia „Nginx” gerokai pagerinti atsako laiką ir sumažinti galinių serverių apkrovą. Spartinančiojoje atmintinėje saugomi dažnai prašomi duomenys, todėl vėlesnėmis užklausomis jie pateikiami greičiau. Tai ne tik pagreitina jūsų svetainę, bet ir optimizuoja išteklių naudojimą, todėl jūsų infrastruktūra tampa efektyvesnė.

„Nginx” taip pat garsėja gebėjimu neįtikėtinai efektyviai aptarnauti statinius failus, pavyzdžiui, HTML, CSS ir paveikslėlius. Be to, ji gali iškrauti SSL/TLS užbaigimą, taip supaprastindama sertifikatų valdymą ir pagerindama bendrą našumą. Dėl šių savybių ir modulinės architektūros„Nginx” yra patikimas ir universalus sprendimas įvairiems žiniatinklio serverio poreikiams tenkinti.

Bendri „Nginx” naudojimo atvejai

„Nginx” yra universalus įrankis, turintis platų pritaikymo spektrą. Dėl paprastos sąrankos ir išsamios dokumentacijos jis yra patogus pradedantiesiems. Nesvarbu, ar aptarnaujate statinį turinį, balansuojate apkrovą keliems serveriams, ar veikiate kaip atvirkštinis tarpininkas, „Nginx” jums padės.

Giliau panagrinėkime šiuos įprastus naudojimo atvejus.

Statinio turinio aptarnavimas

Pagrindinė „Nginx” stiprybė – efektyvus statinio turinio pristatymas. Dėl asinchroninės architektūros „Nginx” statinius failus gali pateikti greičiau nei kiti žiniatinklio serveriai, pavyzdžiui, „Apache”. Šį efektyvumą dar labiau padidina jo gebėjimas vienu metu apdoroti kelias užklausas, užtikrinant veiksmingą užklausų nukreipimą ir greitą atsakymo laiką.

„Nginx” taip pat turi automatinio indeksavimo funkciją, kuri padeda greičiau rasti statinį turinį. Tai reiškia, kad kai užklausiamas katalogas, „Nginx” automatiškai sukuria rodyklės puslapį, kuriame išvardijami failai, todėl naudotojams lengviau rasti tai, ko jiems reikia. Ši galimybė pabrėžia „Nginx” pranašumą greitai ir patikimai pateikiant statinį turinį.

Apkrovos balansavimas

Apkrovos balansavimas „Nginx” pasiekiamas naudojant direktyvas, kurios paskirsto užklausas keliems serveriams. „Nginx” veiksmingai valdo srautą kaip apkrovos balansavimo įrenginys, neleisdama vienam serveriui būti perkrautam. Toks subalansuotas užklausų paskirstymas ne tik pagerina našumą, bet ir padidina jūsų svetainės prieinamumą.

„Nginx” apkrovos balansavimo funkcija padidina serverio našumą ir prailgina jo tarnavimo laiką, nes apsaugo nuo per didelio naudojimo. Be to, jei vienas serveris susiduria su problemomis, kiti serveriai gali toliau tvarkyti užklausas ir taip užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą. Dėl to „Nginx” yra neįkainojama priemonė, padedanti užtikrinti aukštą žiniatinklio programų prieinamumą ir našumą.

Atvirkštinis tarpinis serveris

„Nginx” gali veikti kaip atvirkštinis tarpinis serveris, užtikrinantis papildomą saugumo lygį ir apsaugantis galinius serverius nuo tiesioginės interneto prieigos. Veikdamas kaip atvirkštinis tarpininkas, „Nginx” tarpininkauja perduodant kliento užklausas į galinius serverius, užtikrindamas, kad kiekvieną užklausą pagal konkrečius parametrus, pvz., URL, tvarkytų atitinkamas serveris.

„Nginx” kaip atvirkštinio tarpinio serverio nustatymas prasideda nuo „Nginx” įdiegimo į serverį. Sukonfigūravę galite patikrinti, ar „Nginx” veikia kaip atvirkštinis tarpinis serveris. Norėdami tai patikrinti, tiesiog pasiekite savo domeną naudodami žiniatinklio naršyklę. Tokia sąranka ne tik padidina saugumą, bet ir pagerina žiniatinklio infrastruktūros valdymo galimybes.

„Nginx” ir „Apache

„Nginx” ir „Apache” yra du populiariausi žiniatinklio serveriai, kiekvienas iš jų turi savų privalumų ir trūkumų. „Nginx” naudoja įvykių valdomą asinchroninį modelį, o „Apache” – procesų modelį, pagal kurį kiekvienai užklausai sukuriama nauja gija arba procesas. Šis esminis skirtumas suteikia „Nginx” pranašumą tvarkant didelį kiekį vienu metu pateikiamų užklausų, todėl, palyginti su http žiniatinklio serveriu, jis pasižymi geresniu našumu ir mastelio keitimu.

„Nginx” turi kompaktišką, deklaratyvią konfigūracijos sintaksę, todėl ją lengviau valdyti ir suprasti. Tuo tarpu „Apache” naudoja labiau tradicinį, žmogui suprantamą formatą su dinaminio modulių įkėlimo galimybėmis. Dėl to „Apache” geriau tinka dinamiškam turinio tvarkymui, ypač kai naudojami integruoti kalbos procesoriai. Tačiau scenarijuose, kuriuose reikia efektyviai balansuoti apkrovą ir aptarnauti statinį turinį, „Nginx” yra pranašesnis.

Galiausiai pasirinkimas tarp „Nginx” ir „Apache” priklauso nuo konkrečių jūsų poreikių. Jei jums reikia žiniatinklio serverio, kuris galėtų apdoroti daugybę vienu metu veikiančių jungčių ir minimaliai naudoti išteklius, verta rinktis „Nginx”. Kita vertus, jei daugiausia dėmesio skiriate dinaminiam turiniui ir jums reikia plataus įvairių modulių palaikymo, geriau tiks „Apache”.

Pagrindinė „Nginx” konfigūracija

„Nginx” konfigūracijos faile, nginx.conf, nurodoma, kaip veikia serveris. Šį failą sudaro daugybė blokų, direktyvų ir kontekstų, kurių kiekvienas tarnauja tam tikram tikslui. Pagrindiniai kontekstai yra įvykių ir HTTP kontekstai, kurie apibrėžia pagrindinę „Nginx” serverio elgseną.

Įprastos užduotys, susijusios su „Nginx” konfigūracijomis, apima SSL/TLS nustatymą saugiems ryšiams, todėl reikia sukonfigūruoti listen direktyvą, nurodančią IP adresą ir prievadą, kuriame „Nginx” turėtų klausytis. Serverio bloko direktyvose esantys vietos blokai naudojami konkrečių URI užklausoms apdoroti, todėl galima išsamiai valdyti, kaip pateikiamas turinys.

Atlikus konfigūracijos failų pakeitimus, būtina iš naujo įkelti „Nginx” paslaugą, kad būtų pritaikyti nauji nustatymai. Tai galima padaryti naudojant komandą sudo systemctl restart nginx. Be to, veikia sudo nginx -t padeda patikrinti, ar nėra sintaksės klaidų, ir užtikrinti, kad jūsų konfigūracija galioja prieš perkraunant paslaugą.

„Nginx” diegimas

„Nginx” diegimas „Linux” sistemoje yra nesudėtingas procesas. Pradėkite atnaujindami paketų tvarkyklę komanda sudo apt-get update. Tada atsisiųskite pasirašymo raktą ir pridėkite jį prie paketų tvarkyklės, tada atlikite sudo apt-get install nginx įdiegti programinę įrangą.

Įdiegę patikrinkite, ar „Nginx” veikia tinkamai, ir patikrinkite serverio būseną. Taip užtikrinama, kad jūsų konfigūruojama „nginx” sąranka būtų paruošta naudoti.

„Nginx” serverio apsauga

Norint apsaugoti jautrią informaciją ir išlaikyti žiniatinklio programų vientisumą, labai svarbu apsaugoti „Nginx” serverį. Vienas svarbiausių žingsnių – įjungti HTTPS, kuriuo šifruojami tarp serverio ir klientų perduodami duomenys. Tam reikia tvarkyti SSL sertifikatus, įjungti saugius protokolus ir šifrus bei nustatyti HTTP nukreipimus į HTTPS.

Reguliarūs „Nginx” atnaujinimai yra būtini pažeidžiamumams taisyti ir saugumo funkcijoms tobulinti. Be to, serverį nuo atakų dar labiau apsaugosite įdiegę patikimas SSL / TLS konfigūracijas. Nginx taip pat gali veikti kaip ugniasienė, filtruojanti įeinančias ir išeinančias tinklo užklausas, kad būtų išvengta neleistinos prieigos.

Kitos saugumo priemonės:

• serverio veiklos registravimas ir stebėjimas.
• apriboti prieigą pagal IP adresus.
• prieigos kontrolės sąrašų nustatymas

Naudojant tokias saugumo antraštes kaip X-Frame-Options ir Strict-Transport-Security galima išvengti įprastų žiniatinklio pažeidžiamumų. Įdiegus greičio ribojimą arba CAPTCHA iššūkius, galima apsisaugoti nuo brutalios jėgos atakų, o pašalinus nereikalingus „Nginx” modulius galima sumažinti atakų riziką.

Bendrų „Nginx” problemų šalinimas

„Nginx” paslaugos paleidimas „Linux” sistemoje atliekamas komanda sudo systemctl start nginx.service. Norėdami įsitikinti, kad „Nginx” serveris veikia, galite patikrinti jo būseną naudodami sudo systemctl status nginx. Tai suteikia informacijos apie dabartinę „Nginx” serverio būseną ir padeda diagnozuoti bet kokias problemas.

Jei susiduriate su „Nginx” problemomis, peržiūrėję klaidų žurnalus galite gauti vertingų įžvalgų. Naudokite komandą sudo cat /var/log/nginx/error.log norėdami gauti išsamią informaciją apie klaidas. Šiame žurnalo faile įrašomos klaidos ir įspėjimai, todėl galite veiksmingai šalinti ir spręsti problemas.

Dažniausiai „Nginx” problemos kyla dėl konfigūracijos klaidų arba išteklių apribojimų. Reguliariai tikrindami klaidų žurnalus ir stebėdami serverio našumą, galite aktyviai spręsti galimas problemas ir užtikrinti sklandų „Nginx” serverio veikimą.

Santrauka

„Nginx” yra galingas ir efektyvus žiniatinklio serveris, kuris puikiai aptarnauja statinį turinį, paskirsto apkrovą ir veikia kaip atvirkštinis tarpinis serveris. Dėl įvykių valdomos asinchroninės architektūros jis gali apdoroti daugybę jungčių sunaudodamas minimalius išteklius, todėl idealiai tinka didelio duomenų srauto svetainėms ir programoms. Suprasdami pagrindines jos funkcijas ir įprastus naudojimo atvejus, galite panaudoti „Nginx” žiniatinklio infrastruktūrai optimizuoti.

Žengdami į „Nginx” pasaulį nepamirškite, kad svarbiausia yra nuolat mokytis ir eksperimentuoti. Turėdami išsamią dokumentaciją ir bendruomenės palaikymą, rasite daug išteklių, kurie padės jums įvaldyti „Nginx” ir išnaudoti visą jos potencialą. Taigi pirmyn, pasinerkite ir tyrinėkite neribotas „Nginx” teikiamas galimybes!

Dažnai užduodami klausimai