Ką reiškia HTTP? Hiperteksto perdavimo protokolo pagrindų supratimas

HTTP reiškia hiperteksto perdavimo protokolą. Tai yra bet kokių duomenų mainų žiniatinklyje pagrindas ir protokolas, naudojamas hipertekstiniams dokumentams, pavyzdžiui, HTML, perduoti. Kai naršyklėje įvedate svetainės URL adresą, HTTP tvarko ryšį tarp naršyklės ir žiniatinklio serverio. Šiame kontekste jums gali kilti klausimas: „Ką reiškia HTTP?” Šiame straipsnyje gilinsimės į tai, kaip veikia HTTP, jo versijas ir susijusias sąvokas, kad gautume išsamų supratimą.

Pagrindinės išvados

• HTTP – tai pagrindinis taikomojo lygmens protokolas, leidžiantis perduoti duomenis internetu ir palengvinantis klientų ir serverių bendravimą.
• HTTP evoliucionavo per kelias versijas, o HTTP/2 ir HTTP/3 labai pagerino šiuolaikinių žiniatinklio programų našumą.
• HTTPS HTTP ryšį papildo papildomu saugumo lygmeniu, nes naudoja šifravimo protokolus, todėl yra labai svarbus siekiant apsaugoti slaptus duomenis perdavimų metu.

Kas yra HTTP?

Hiperteksto perdavimo protokolas, arba HTTP, veikia taikomojo lygmens protokole. Jis specialiai sukurtas hipertekstiniams dokumentams, pavyzdžiui, hiperteksto žymėjimo kalbai, perduoti. Pagrindinė jo funkcija – perduoti duomenis internetu, palengvinant informacijos srautą tarp klientų ir serverių. Kai lankotės svetainėje, interneto naršyklė naudoja HTTP protokolą ryšiui su žiniatinklio serveriu palaikyti ir užtikrina, kad prašomi žiniatinklio puslapiai būtų pateikti į jūsų ekraną.

HTTP protokolas, veikiantis TCP/IP protokolų rinkinio pagrindu, yra patikimas būdas užmegzti ir palaikyti ryšius internetu. Šis protokolas apibrėžia įvairių tipų failų, įskaitant vaizdus, vaizdo įrašus ir kitą daugialypę terpę, perdavimo standartus, todėl jis yra esminis hipermedijos informacinių sistemų komponentas.

HTTP sudaro pasaulinio žiniatinklio pagrindą, palengvinantį sklandų duomenų perdavimą. HTTP užtikrina veiksmingą duomenų perdavimą – nuo vaizdo įrašų transliacijos ir failų atsisiuntimo iki tinklalapių naršymo ir naudojimosi interneto naršyklėmis.

Kaip veikia HTTP?

HTTP veikia pagal klasikinį kliento ir serverio modelį, kai klientas inicijuoja užklausą ir laukia atsakymo iš serverio. Procesas prasideda, kai žiniatinklio naršyklė ar panašus kliento įrenginys atidaro ryšį su žiniatinklio serveriu ir išsiunčia HTTP užklausą.

Tada žiniatinklio serveris apdoroja užklausą, sukuria HTTP atsakymą ir siunčia jį atgal klientui. Šie mainai vyksta HTTP žinutėmis, kurias sudaro ASCII kodais užkoduotos užklausos ir atsakymai. HTTP sesija paprastai apima ryšio užmezgimą, užklausos išsiuntimą ir atsakymo gavimą – kiekvienas žingsnis yra labai svarbus sėkmingam žiniatinklio serverio turinio pristatymui.

HTTP pranešimai, tiek užklausos, tiek atsakymai, yra struktūruoto formato: pradinė eilutė, antraštės ir neprivalomas turinys. Taip užtikrinamas veiksmingas ir patikimas ryšys, palaikantis dinamišką šiuolaikinių žiniatinklio programų pobūdį. Šiam procesui būtinas HTTP pranešimas.

HTTP užklausos ir atsakymai

Bendravimui svarbius HTTP pranešimus sudaro pradžios eilutė, antraštės, tuščia eilutė ir neprivalomas turinys. Paprastai HTTP užklausą sudaro metodas (pvz., GET arba POST), URI ir antraštės, o jei metodams reikia papildomų duomenų, į užklausą įtraukiama ir antraštė.

HTTP užklausos pradžios eilutėje nurodomas metodas, prašomas URL adresas ir HTTP versija. Ne visiems HTTP metodams reikalingas užklausos tekstas; pavyzdžiui, GET ir HEAD metodams paprastai tekstas nepateikiamas. Ypač HEAD metodu gaunamos tik antraštės be kūno turinio, todėl jis yra veiksmingas konkretiems užklausų metodams.

Serverio atsakymą į HTTP užklausą sudaro HTTP atsakymo pranešimas su būsenos eilute, http atsakymo antraštėmis ir, jei reikia, kūno duomenimis. Būsenos eilutėje pateikiama protokolo versija, būsenos kodas ir žmogui suprantamas būsenos paaiškinimas.

Būsenos kodai rodo užklausos rezultatą – nuo sėkmingo užbaigimo iki klaidų, į kurias reikia atkreipti dėmesį. Atsakymas gali būti pritaikytas pagal užklausos kontekstą, užtikrinant, kad grąžinami duomenys būtų tinkami ir naudingi.

HTTP antraštės

HTTP antraštės atlieka svarbų vaidmenį kliento ir serverio bendravime, nes jomis perduodama papildoma informacija, kuri pagerina duomenų mainus. Kiekviena antraštė, sudaryta iš lauko pavadinimo, dvitaškio ir reikšmės, yra struktūrizuota taip, kad ją būtų lengva perskaityti ir interpretuoti, o tai leidžia veiksmingai perduoti ir apdoroti duomenis.

HTTP antraštės skirstomos į keturias pagrindines kategorijas: Universaliosios antraštės, programų antraštės, grįžtamojo ryšio antraštės ir turinio antraštės. Jų paskirtis įvairi – nuo turinio medijos tipų nurodymo (Content-Type) iki spartinančiosios spartinančiosios atminties valdymo (Cache-Control). Bendrosios atsakymo antraštės, pavyzdžiui, „Server” ir „Set-Cookie”, išsamiai apibūdina serverio informaciją ir valdo klientų sesijas.

Nestandartinės antraštės, dažnai žymimos priešdėliu „X-„, išplečia funkcionalumą ir pateikia papildomų duomenų, taip išplėsdamos žiniatinklio programos galimybes, nors jos ir nėra oficialaus standarto dalis.

HTTP versijos

HTTP evoliucija pasižymėjo svarbiais etapais, pradedant nuo HTTP/0.9 – labai paprasto protokolo, kuris palaikė tik GET užklausas be antraščių ir būsenos kodų. Šis paprastumas buvo tinkamas ankstyviesiems žiniatinklio poreikiams, tačiau netrukus jį reikėjo patobulinti, kad būtų galima palaikyti vis sudėtingesnes sąveikas žiniatinklyje.

HTTP/1.0 įdiegtos tokios pagrindinės funkcijos kaip versijų, būsenos kodų ir antraščių nustatymas, užtikrinant didesnį duomenų perdavimo lankstumą ir patikimumą. Ši versija sudarė prielaidas sudėtingesnėms žiniatinklio taikomosioms programoms, nes suteikė galimybę sudėtingai kliento ir serverio sąveikai.

HTTP/1.1 standartizavo šią praktiką ir pagerino našumą, pvz., pakartotinai panaudojo ryšį ir sujungė kelis prašymus per vieną ryšį. Šiandien jis vis dar plačiai naudojamas ir gerokai padidina interneto duomenų perdavimo efektyvumą.

2015 m. standartizuotas HTTP/2 iš esmės pagerino našumą, nes buvo atliktas multipleksavimas ir antraštės suspaudimas. Šios funkcijos leidžia vienu metu vienu ryšiu pateikti kelias užklausas, todėl sumažėja vėlavimas ir pagerėja įkrovos laikas.

Naujausioje HTTP/3 versijoje naudojamas QUIC – transportavimo sluoksnis, sukurtas taip, kad būtų sumažintas vėlavimas ir atskirai tvarkomas kiekvieno srauto paketų praradimas, taip dar labiau optimizuojant žiniatinklio našumą.

HTTP ir HTTPS

HTTP yra labai svarbus interneto ryšiui, tačiau HTTPS prideda labai svarbų saugumo lygį. „Netscape” sukurtas HTTPS užtikrina saugų bendravimą internetu, nes prieš perduodant duomenis užšifruotiems ryšiams užmegzti naudojamas SSL arba TLS, kuris apsaugo konfidencialią informaciją nuo pasiklausymo ir „man-in-the-middle” atakų, todėl yra labai svarbus saugiems sandoriams.

HTTP paprastai naudojamas 80 prievadas, o HTTPS – 443 prievadas, skirtas saugiam ryšiui. Toks atskyrimas užtikrina saugias operacijas, o HTTPS užtikrina reikiamą šifravimą duomenims apsaugoti.

HTTPS naudojimas yra labai svarbus siekiant apsaugoti naudotojų duomenis ir išlaikyti pasitikėjimą žiniatinklio programomis. Jis ne tik apsaugo nuo neteisėtos prieigos, bet ir užtikrina, kad perduodami duomenys išliktų konfidencialūs ir nepažeisti.

Proxy serveriai ir HTTP

Tarpininkai veikia kaip HTTP ryšio tarpininkai, perduodami užklausas ir atsakymus tarp klientų ir serverių. Tipai yra skaidrūs tarpiniai serveriai, kurie nekeičia kliento užklausos, ir neskaidrūs tarpiniai serveriai, kurie gali keisti užklausas, siekdami papildomų funkcijų arba padidinti greitį.

Proxy serveriai užtikrina anonimiškumą, nes paslepia naudotojo IP adresą, todėl sunku nustatyti užklausos šaltinį. Jie taip pat padeda organizacijoms apeiti interneto filtrus, suteikdami prieigą prie ribojamų svetainių ir turinio.

Proxy serveriai optimizuoja tinklo srautą, nes dažnai prašomus išteklius talpina į spartinančiąją atmintį, sutrumpina apkrovos laiką ir pagerina našumą. Jie taip pat filtruoja kenkėjišką srautą prieš jam pasiekiant vidinį tinklą, taip padidindami saugumą ir apsisaugodami nuo galimų grėsmių.

Bendrieji HTTP būsenos kodai

HTTP būsenos kodai nurodo HTTP užklausų rezultatus. Kiekviena grupė skirstoma į penkias grupes – informacinė, sėkmės, nukreipimo, kliento klaidos ir serverio klaidos – ir kiekviena iš jų yra skirta tam tikram tikslui – pranešti apie HTTP užklausos būsenos kodą.

Atsakymas 200 OK reiškia, kad užklausa buvo sėkminga, o rezultatai priklauso nuo naudoto metodo (GET, POST, HEAD). Priešingai, 404 Not Found klaida atsiranda, kai serveris negali rasti prašomo ištekliaus – tai dažna problema naršant internete.

Tarp svarbiausių būsenos kodų yra 500 vidinė serverio klaida, rodanti netikėtą serverio būklę, ir 403 draudžiama būsena, rodanti, kad serveris suprato užklausą, bet atsisako ją patvirtinti dėl nepakankamų leidimų. Būsena 503 Service Unavailable (paslauga nepasiekiama) rodo, kad serveris šiuo metu negali apdoroti užklausos, dažnai dėl techninės priežiūros arba perkrovos. Būsena 401 Neautorizuotas reiškia, kad reikalingas naudotojo autentiškumo patvirtinimas, kuris nebuvo suteiktas.

HTTP saugumo aspektai

Saugumas HTTP yra labai svarbus, nes kelios antraštės užtikrina saugumo politiką. Tokios antraštės kaip Content-Security-Policy ir X-Frame-Options apsaugo nuo kryžminio svetainių skriptų rašymo ir spragtelėjimo atakų, taip užtikrindamos saugesnį bendravimą internete. CORS antraštės nurodo, kurie išoriniai domenai gali sąveikauti su žiniatinklio programa, taip sumažinant kryžminės kilmės riziką.

Dėl antraštės X-Content-Type-Options naršyklės negali atspėti MIME tipo, todėl sumažėja XSS atakų, vykdomų per MIME šnipinėjimą, rizika. Pagal antraštę Strict-Transport-Security (HSTS) privaloma naudoti HTTPS ryšius, todėl užkertamas kelias nešifruotam ryšiui ir padidinamas saugumas.

Proxy serveriai sustiprina saugumą filtruodami kenkėjišką srautą prieš jam pasiekiant vidinį tinklą. Reguliarus HTTP saugumo antraščių testavimas ir priežiūra naudojant automatines priemones yra labai svarbūs, kad žiniatinklio programos būtų saugios ir atitiktų naujausią saugumo praktiką.

Santrauka

HTTP yra interneto pagrindas, padedantis sklandžiai perduoti duomenis ir užtikrinantis šiuolaikinių žiniatinklio programų dinamiškumą. Šis protokolas vystėsi nuo pat pradžių iki pažangių HTTP/3 funkcijų, kad atitiktų vis labiau susieto pasaulio poreikius.

Išmanyti HTTP, jo veikimą ir saugumo aspektus labai svarbu visiems, kurie kuria žiniatinklius arba tiesiog domisi vidine interneto veikla. Suprasdami saugaus bendravimo svarbą ir informuodami apie geriausią praktiką, galime užtikrinti saugesnę ir veiksmingesnę interneto patirtį visiems.

Dažnai užduodami klausimai